Tilde yra Globalizacijos ir lokalizacijos asociacijos (GALA) narė. GALA – tai didžiausia šios pramonės šakos pasaulinė organizacija, teikianti išteklius, mokymą, idėjas ir mokslinius tyrimus, kurie gerina vertimų bei lokalizacijos sektoriaus galimybes ir našumą. Asociacijos parengtose platformose renkasi, žiniomis dalijasi ir bendradarbiauja pasaulinė kalbų bendruomenė. GALA sudaro beveik 300 įmonių iš daugiau kaip 50 šalių.
Latvijos programinės įrangos kūrėja Tilde ir jos partneriai – pasaulyje pripažintos mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ir universitetai – gavo tyrimų, plėtros ir konkurencingumo programos kelių projektų ES finansavimą. Projektai yra susiję su kalbinėmis technologijomis. Bendra projektams skirta suma yra 16,5 milijonų eurų. „Kartais manęs klausia, kam reikalingas Tilde vertimo įrankis, jei jį jau sukūrė Google.
Europos Komisija iškėlė poreikį sukurti kalbos technologijas visoms Europos kalboms, kad ES šalių žmonės turėtų vienodas galimybes gauti informaciją ir naudotis naujausiomis IT technologijomis jų gimtosiomis kalbomis. Šią savaitę kompanijoje Tilde susitinka geriausi Šiaurės ir Baltijos šalių mokslininkai, kurie tarsis dėl darbų, kuriuos reikia atlikti, kad šių šalių kalbos turėtų šiuolaikinių vertimo, paieškos, balso apdorojimo ir kitų kalbos technologijų įrankių.
Ketvirtą kartą rengtame nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“ savo lietuvių kalbos žinias, naudojant informacines technologijas, pasitikrinti panoro daugiau nei 8,5 tūkstančio 6-10 klasių moksleivių iš visos Lietuvos. Šiemet aktyviausi konkurso dalyviai buvo Kalvarijos ir Vilniaus miestų mokiniai, jie sudarė beveik 14 procentų visų konkurso dalyvių. Taip pat aktyvūs buvo Panevėžio ir Šiaulių miestų moksleiviai.
„Ash rytoj nevarysiu i shule“, „nieko apie tai negirdejau ir nzn“, „matei vakaryksti kasi?“, „vienzo, ash pasirashau ant shito reikalo“. Panašius trumpinius ir darinius, nelietuviškus rašmenis elektroninėje erdvėje vis dažniau vartoja ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji. Daugelis tokių „rašytojų“ įsitikinę, jog lietuvių kalba nepatogi darbui informacinėmis technologijomis.
Pages
|